Kaip funkcionuoja kvėpavimo takai

Kvėpavimo sistema prasideda nuo nosies ir burnos, apima kvėpavimo takus ir plaučius. Oras patenka į kvėpavimo sistemą per nosį ir burną, leidžiasi žemyn per ryklę ir eina per balso dėžutę, arba gerklas. Įėjimą į gerklas dengia nedidelė audinio klostė – antgerklis, kuris rijimo metu automatiškai užsidaro ir taip neleidžia maistui ar skysčiams patekti į kvėpavimo takus.

Trachėja yra didžiausia kvėpavimo takų dalis. Trachėja išsišakoja į kairįjį ir dešinįjį vamzdelius, vadinamus bronchais.

Kiekvienas plautis yra padalytas į skiltis: tris dešiniajame plautyje ir dvi kairiajame. Kairysis plautis yra šiek tiek mažesnis už dešinįjį, nes jis dalijasi vieta su širdimi kairėje krūtinės ląstos pusėje.

Patys bronchai daug kartų šakojasi į vis smulkesnius kvėpavimo takus, galiausiai pereidami į siauriausius – bronchioles, kurių skersmuo gali būti vos apie pusę milimetro. Kvėpavimo takai primena apverstą medį, todėl ši kvėpavimo sistemos dalis dažnai vadinama bronchų medžiu.

Kiekvienos bronchiolės gale yra tūkstančiai alveolių (mažų oro maišelių).

Milijonai plaučių alveolių sudaro daugiau kaip 100 kvadratinių metrų plotą. Alveolių sienelėse yra tankus smulkių kraujagyslių, vadinamų kapiliarais, tinklas.

Dėl itin plonos oro ir kapiliarų pertvaros deguonis iš alveolių patenka į kraują, o anglies dioksidas iš kapiliaruose esančio kraujo – į alveolėse esantį orą.

Kad būtų užtikrintas deguonies įsisavinimas ir anglies dioksido pašalinimas, per plaučius kas minutę įkvepiama ir iškvepiama apie 5–8 litrus oro, o maždaug trys dešimtosios litro deguonies per minutę iš alveolių patenka į kraują – net ir žmogui esant ramybės būsenoje. Tuo pačiu metu panašus kiekis anglies dioksido iš kraujo patenka į alveoles ir yra iškvepiamas. Fizinio krūvio metu galima įkvėpti ir iškvėpti daugiau nei 100 litrų oro per minutę ir iš šio oro per minutę išgauti 3 litrus deguonies.

Kvėpavimo takai turi keletą būdų apsisaugoti nuo dirgiklių.